2018 lapkričio 13 d., antradienis
/
Rašykite mums čia: Email
arba pasveikpats@gmail.com
Facebook
Twitter
rss
http://www.smshostingas.lt/?utm_source=pasveikpats&utm_campaign=300x300&utm_medium=300x300
Kaip gydo šlapimas?
Kaip gydo šlapimas?
Šlapimas, dar vadinamas gyvybės vandeniu, išgydo pačias sunkiausias ligas, kai tradicinė medicina nuleidžia rankas ir paskelbia žmogui nuosprendį. Juo gydė mūsų protėviai, mokslininkai, pašventę savo gyvenimus šiam ypatingam skysčiui, manoma, kad jį gėrė
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
VISOS LIGOS. Natūralūs gydymo būdai ČIA...
 

Baltymai, riebalai bei angliavandeniai: kuo naudingi ir kur jų ieškoti?(3)

Nuotrauka
Dietologai tvirtina, kad mityba turi būti subalansuota. Jei iš savo raciono pašalinsite riebalus, galbūt ir tapsite lieknesni, tačiau ne sveikesni, rašo DELFI.ua.

Baltymai

 

Baltymai yra pati svarbiausia medžiaga atkuriant ir pakeičiant pasenusias ląsteles naujomis. Šie kaitos procesai žmogaus organizme vyksta nuolat. Tačiau pakeisti ląstelių būtų neįmanoma be aminorūgščių, kurių turi augaliniai ir gyvūniniai baltymai.

Statybinę ląstelių ir organų funkciją atliekantys baltymai, kurių pagrindu gaminamos įvairios medžiagos bei hormonai, kartu su gliukoze yra idealiausias maistas smegenims.

Visas organizmas – plaukai, nagai, raumenys ir vidaus organai – sudaryti iš baltymų. 

 

Pagrindiniai baltymų šaltiniai – gyvūniniai ir augaliniai produktai (varškė, žuvis, mėsa, kiaušiniai ir kt.). Pasibaigus virškinimo procesui, pradinė baltymų sudėtis skirsis nuo galutinės, nes patekę į mūsų organizmą baltymai suskaidomi į aminorūgštis, kurias organizmas naudoja savo paties baltymams gaminti. Palyginus su gyvūniniais baltymais, augalinius baltymus organizmas pasisavina šiek tiek prasčiau (atitinkamai 97 proc. ir 85 proc.). Iš viso baltymai gali susintetinti iki 30 įvairių aminorūgščių. 22 iš jų laikomos nepakeičiamomis, nes organizmas negali pats jų pasigaminti. Likusios aminorūgštys yra pakeičiamos. 

 

Daug baltymų turintys produktai: 

Eršketų ikrai (28,9 g / 100 g produkto);

Jautiena (28 g / 100 g);

Kalakutiena (25,4 g / 100 g);

Tuno savo sultyse konservai (23,5 g /100 g);

Krevetės (21,8 g / 100 g);

Vištienos krūtinėlė (18,7 g / 100 g);

Upėtakis (17,5 g / 100 g);

Liesa varškė (16,5 g / 100 g);

Avižiniai dribsniai (13,6 g / 100 g);

Vištos kiaušiniai (13 g / 100 g);

Grikių kruopos (12,6 g / 100 g);

Ryžiai (7 g / 100 g);

Konservuotos pupelės (6,7 g / 100 g);

Kefyras (3 g / 100 g).

 

Reguliariai vartojant baltymus, užtikrinama geresnė medžiagų apykaita. Nevalgant baltymų, sulėtėja vaikų vystymosi ir augimo procesai, o suaugusiųjų žmonių organizme įvyksta daug neigiamų pokyčių: pakinta kepenų struktūra, sumažėja naudingųjų ir maistingųjų medžiagų pasisavinimas, pasikeičia hormoninis fonas, suprastėja širdies raumens darbas, smunka darbingumas, pablogėja atmintis. 

 

Maža to, gaunant nepakankamai baltymų, silpnėja imunitetas, organizmas pradeda gaminti per mažai antikūnų, gali prasidėti avitaminozė ir išsivystyti uždegiminiai procesai. Kita vertus, per dideli baltymų kiekiai taip pat nieko gera nežada. 

Kadangi organizmas negali sukaupti baltymų „atsargai“, tai kepenims tenka paplušėti, kad suskaidytų juos į gliukozę, karbamidą ir kitus junginius, kurie gali būti pašalinti iš organizmo. Tačiau šalinant baltymų perteklių, netenkama kalcio, iškyla inkstų akmenų ir vėžio rizika.

 

Kad baltymų nepritrūktumėt ir nepadaugintumėt, svarbu žinoti kasdienę jų normą. Suaugęs žmogus per parą turėtų gauti vidutiniškai 100 – 120 g baltymų, o esant padidintam fiziniam krūviui baltymų kiekį reikėtų padidinti iki 160 g.

 

Riebalai

 

Standartinė nuomonė apie riebalus paprastai būna neigiama: jie laikomi lieknos figūros priešais. Tačiau vartojant teisingais kiekiais, riebalai organizmui yra tiesiog būtini. Riebalai yra vieni galingiausių energijos šaltinių. 

 

Riebaliniai audiniai saugo organizmą nuo susitrenkimų bei pažeidimų, neleidžia prarasti šilumos, taip pat atlieka energijos šaltinio funkciją, kai dingsta apetitas ar nėra galimybės užvalgyti. Maistinius riebalus sudaro glicerolio esteriai ir aukštesniosios riebiosios rūgštys (jos būna dviejų tipų – sočiosios ir nesočiosios). 

 

Sočiųjų riebiųjų rūgščių turi kietieji augaliniai riebalai, nesočiųjų – jūros produktai ir skystieji aliejai. Normalus riebalų kiekis organizme turėtų sudaryti 20 – 30 proc., tačiau esant medžiagų apykaitos problemoms šis kiekis gali išaugti iki 50 proc. Žmogaus organizme riebalai įeina į ląstelių membranų bei nervinių skaidulų sudėtį, jie dalyvauja sintetinant hormonus, rūgštis, tulžį ir vitaminus. 

 

Galimi riebalų šaltiniai: 

Virta jautiena (16,8 g / 100 g);

Virta aviena (17,2 g / 100 g);

Keptas karpis (11,1 g / 100 g);

Jūros ešerys (9,7 g / 100 g);

Raudonieji ikrai (13,8 g / 100 г);

3,2 proc. riebumo pienas (3,2 g / 100 g);

Olandiškas sūris (26,8 g / 100 g);

Margarinas (82 g / 100 g);

Menkių kepenėlės (65,7 g / 100 g);

Saulėgrąžų chalva (29,7 g / 100 g);

Juodasis šokoladas (35,3 g / 100 g);

Majonezas (67 g / 100 g);

Grietinėlė (82,5 g / 100 g);

Riebus kefyras (3,2 g / 100 g).

 

Vartoti riebalus yra būtina. Jie padeda pasisavinti baltymus ir vitaminus (A, D, E), normalizuoja nervų sistemos darbą, palaiko odos elastingumą bei stangrumą, padeda pasisavinti iš žarnyno naudingus mineralus. Gyvūniniai riebalai pasisavinami prasčiau negu augaliniai, tačiau organizmui reikalingos abiejų tipų riebiosios rūgštys. Maitinantis subalansuotai, suaugęs žmogus per dieną turėtų gauti nuo 100 iki 150 g riebalų. Augaliniai riebalai turėtų sudaryti 30 – 40 proc., o gyvūniniai – 60 – 70 proc. viso gaunamų riebalų kiekio. 

 

Jei organizmui trūksta riebalų, pablogėja odos būklė, sutrinka cholesterino apykaita, padidėja aterosklerozės rizika, sulėtėja vaikų augimas ir vystymasis, nusilpsta centrinė nervų ir reprodukcinė sistemos. Reikia vengti ir riebalų pertekliaus, nes tokiu atveju kyla skydliaukės bei kepenų veiklos sutrikimų rizika, gali išsivystyti vėžinės ląstelės ir susidaryti inkstų akmenys. Nuo riebalų pertekliaus taip pat kenčia figūra, atsiranda antsvorio, nes vienas gramas riebalų turi net 9 kcal.

 

Angliavandeniai

 

Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis ir ta statybinė medžiaga, iš kurios sudarytas visas organizmas. Kartu su baltymais angliavandeniai sudaro pačius svarbiausius junginius, fermentus ir hormonus, reikalingus normaliam funkcionavimui. Sąlygiškai juos galima skirstyti į paprastuosius angliavandenius (monosacharidus (gliukozė, galaktozė, fruktozė) ir disacharidus (maltozė, laktozė, sacharozė)) bei sudėtinius angliavandenius (pektinas, skaidulos, krakmolas, glikogenas), taip pat į pasisavinamus bei nepasisavinamus angliavandenius.

 

Paprastuosius angliavandenius organizmas pasisavina greitai. Patekę į kraują, jie aprūpina organizmą reikalingomis medžiagomis – jei jų tikrai reikia. Jei tokios būtinybės nėra, angliavandenių perteklius virsta riebalais ir sukaupiamas atsargai. 

Angliavandeniai aktyviai dalyvauja virškinimo sistemos veikloje, padeda pasisavinti maistinguosius mikroelementus ir susintetinti DNR, RNR ir ATP molekules, patenkina iki 70 proc. energijos poreikio smegenims. 

 

Sudėtinių angliavandenių šaltiniais yra makaronai, bulvės, įvairios kruopos, pilno grūdo duona, vaisiai ir daržovės. Paprastieji angliavandeniai – tai cukrus ir visi jo pagrindu gaminami saldumynai. Paprastųjų ir sudėtinių angliavandenių santykis kasdienėje mityboje turėtų sudaryti atitinkamai 20 proc. ir 80 proc. 

 

Pagrindiniai angliavandenių šaltiniai:

Žalieji žirneliai (13,3 g / 100 g);

Bulvės (19,7 g / 100 g);

Virti kukurūzai (22,5 g / 100 g);

Česnakai (21,2 g / 100 g);

Lęšiai (53,7 g / 100 g);

Bananai (22,4 g / 100 g);

Vynuogės (17,5 g / 100 g);

Erškėčių uogos (24 g / 100 g);

Džiovinti raudonikiai (33 g / 100 g);

Perlinės kruopos (73,7 g / 100 g);

Kukurūzų kruopos (75 g / 100 g);

Anakardžių riešutai (22,5 g / 100 g);

Datulės (69,2 g / 100 g);

Džiūvėsiai (71,3 g / 100 g).

 

Per dieną su maistu reikėtų gauti ne mažiau kaip 400 – 500 g angliavandenių. Jeigu organizmui jų trūks, gali prasidėti riebalinė kepenų distrofija (kepenyse mažėja glikogeno ir daugėja riebalų).

 

Sutriks baltymų ir riebalų apykaita, kraujyje pradės kauptis žalingos medžiagos, padaugės ketonų (padidėjus baltymų ir riebalų rūgštingumui, gali ištikti koma dėl smegenų audinių apnuodijimo ir organizmo terpės pasikeitimo į rūgštinę). 

 

Jeigu jums pradėjo virpėti rankos, padidėjo prakaitavimas, apėmė silpnumas, mieguistumas, atsirado alkio jausmas, pradėjo pykinti ir skaudėti galvą, gali būti, kad jums trūksta angliavandenių. Normalizuoti jų lygį gali cukrus. Kad to išvengtumėte, stenkitės per dieną suvartoti ne mažiau kaip 100 g angliavandenių. 

 

Kita vertus, vartojant pernelyg daug angliavandenių, galima nutukti ir susirgti II tipo cukriniu diabetu, kurį sukelia padidėjusi insulino koncentracija. Kai vartojama daug angliavandenių turinčio maisto, organizmas būna priverstas išskirti daug insulino, kad jis paverstų gliukozę riebalais.

Daugaiu skaitykite: www.DELFI.lt

 

 

Nuotrauka
Magnis ramina, nuima spazmus(0)
Apdorotame maiste magnio yra nedaug. Kokius produktus rinktis?Plačiau...
Nuotrauka
Kokių vitaminų jums trūksta?(8401)
Dažniausiai mums trūksta tik vieno arba dviejų vitaminų. Kokių? Tai išduoda pats organizmas.Plačiau...
Nuotrauka
Kodėl svarbu žinoti mikroelementų kiekį organizme?(7312)
Svarbiausia tai, kad cheminiai elementai mūsų organizme nesintetinami, o gaunami su maistu, oru, per odą ir gleivinę.Plačiau...
Nuotrauka
3 požymiai, kad vartojate per daug baltymų(7073)
Maisto įmonės stengiasi įpiršti vartotojams kuo daugiau baltymų. Vidutiniam suaugusiam žmogui per dieną reikia gauti 0,8 g baltymų kiekvienam svorio kilogramui. Tai reiškia, kad vyrams maždaug reikėtų gauti 56 g, o moterims – 46 g baltymų per dieną.Plačiau...
Nuotrauka
Tiesa ir mitai apie vitaminus(0)
Vitaminai - smulkiamolekuliai organiniai junginiai, reikalingi gyviems organizmams gyvybinei būklei palaikyti, bet kurių pats organizmas pasigaminti (sintetinti) negali, todėl gauna su maistu.Plačiau...
Nuotrauka
Apie B12 kiek kitaip(1)
Anksčiau aplinkiniai dažnai klausdavo – iš kur nemėsėdžiai gauna geležies ar baltymų. Dabar gi pagrindinis klausimas keičiasi į ,,o kaip su B12?” Girdėjau, kad B12 sintetinamas žarnyne. Bet kiek šios žinios patikimos? Gilinamės.Plačiau...
Nuotrauka
Viskas apie vitaminą A. Kiekių lentelė maisto produktuose(0)
Trūkstant šio vitamino sutrinka regėjimas prieblandoje,neretu atveju išsivysto mažakraujystė, pablogėja odos būklė (pleiskanoja, išblykšta).Plačiau...
Nuotrauka
KAI ORGANIZME TRŪKSTA GELEŽIES(8)
Pavasarį ne vienas jaučiame silpnumą, o dėl žiemą persirgtų virusinių ligų ir vitaminų stokos dažnai susergame ir mažakraujyste, kitaip dar vadinama anemija. Gana dažnai mažakraujystę sukelia geležies stygius kraujyje.Plačiau...
Nuotrauka
Svarbu. Kai organizme trūksta JODO.(0)
Jodas-tai mikroelementas, kurio žmogui reikia nedaug-150 mikrogramų per parą. Visame žmogaus kūne yra 10-20 miligramų jodo, daugiausia – skydliakėje. Kai organizme trūksta jodo, išsivysto daugybė ligų.Plačiau...
Nuotrauka
Išsklaidytas mitas apie vitaminus(0)
28 mlrd. dolerių (70,32 mlrd. Lt) vertės vitaminų pramonei suduotas dar vienas skaudus smūgis – JAV pareigūnai patvirtino: nei vitaminas E, nei beta karotinas neapsaugo nei nuo širdies ligų, nei nuo vėžio.Plačiau...
Nuotrauka
Pagiriamasis žodis ŽUVŲ TAUKAMS(0)
Islandijos gyventojai gyvena bene ilgiausiai Europoje. Jie rečiau serga ir širdies- kraujagyslių ligomis. Islandų mityboje gausu jūros žuvies, kurioje daug Omega-3 riebalų rūgščių.Plačiau...
Nuotrauka
Vitaminai augaliniuose produktuose(0)
Pateikiame produktus, kuriuose yra didesnė tikimybė rasti didesnius tam tikros medžiagos kiekius. Tikslus vitaminų ir mineralų kiekis augaluose priklauso nuo dirvos, kurioje augalas augo, jo šviežumo, perdirbimo ir kitų veiksnių.Plačiau...
Nuotrauka
APIE VITAMINUS(0)
Problemų su vitaminais ir mikroelementais viso labo trys: jų visiškas nebuvimas, deficitas ir perteklius.Plačiau...
Nuotrauka
Ką reikia žinoti apie sočiąsias rūgštis(0)
Žmogui būtina su maistu gauti dviejų rūšių nepakeičiamų riebiųjų rūgščių: omega-3 (alfa linolenas) ir omega-6 (linolis).Plačiau...
Nuotrauka
Kokius sveikatos sutrikimus sukelia jodo trūkumas organizme(8)
Nepakankamas jodo kiekis organizme sukelia daug sutrikimų, žinomų kaip „jodo deficito sukelti sutrikimai“ – tai kretinizmas, pažeistos protinės bei reprodukcinės sveikatos funkcijos, atsilikęs fizinis vystymasis,struma.Plačiau...
Kalcio turtingas maistas pailgina moterų gyvenimą(0)
Magnis(3275)
Kalis(0)
Kalcis(0)
Geležis(219)
Mineralai. Fosforas(0)
M i n e r a l a i. Cinkas(0)
Kokių vitaminų jums trūksta?(0)
Apie magnį(0)
Maistinės medžiagos augaluose(0)
 
DIENOS SENTENCIJA
. Žmogus, kuris sako, kad to padaryti neįmanoma - neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro.
Kinų išminčiai sako

 

 

Kartodami AFIRMACIJĄ - gydantį teiginį, pašalinsite ligos priežastį ir liga pasitrauks. Net jei netikite energetine žodžio galia, kartokite teiginį daugybę kartų ir pamatysite, kaip viskas ims keistis.

 

ENERGETINĖ ŽODŽIO GALIA – LABAI STIPRI.  

 

LIGA: Depresija.

 

LIGOS PRIEŽASTIS: Dažnas pyktis. Beviltiškumo jausmas.

 

GYDANTIS TEIGINYS: Myliu save. Esu ramus. Pats kuriu savo gyvenimą. Manęs neliečia kitų žmonių trūkumai ir baimės.

Jūsų reklama ČIA