2018 spalio 16 d., antradienis
/
Rašykite mums čia: Email
arba pasveikpats@gmail.com
Facebook
Twitter
rss
http://www.smshostingas.lt/?utm_source=pasveikpats&utm_campaign=300x300&utm_medium=300x300
Užkalbėjimas nuo riebalinių navikų ir nuospaudų
Užkalbėjimas nuo riebalinių  navikų ir nuospaudų
Senatvėje dažnai atsiranda sukietėjusių nuospaudų, riebalinių navikų, lipomų. Yra daugybė būdų, kaip juos pašalinti. Vienas iš jų labai efektyvus – užkalbėjimas.
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
VISOS LIGOS. Natūralūs gydymo būdai ČIA...
 

Diagnozė Baltijai: žuvis tinkama valgyti, tačiau jūra kenčia nuo šiukšlių ir invazinių rūšių(6)

Nuotrauka
Seime įvykusiame Aplinkos apsaugos ir savivaldybių komitetų pirmininkų susitikime „Makroregioninės strategijos. Jų plėtra ir perspektyvos“ pagrindinis dėmesys skirtas Baltijos jūrai ir jos apsaugai.

 

Renginyje sakydami kalbas politikai pabrėžė, kad didelę grėsmę jūrai kelia ūkininkų naudojamos trąšos, tačiau kol kas jūroje ir žuvyse esančių teršalų lygis grėsmės žmonių sveikatai nekelia.

 

Jūros ekologinė būklė – visų rūpestis

 

2009 m. 8 šalys - Danija, Vokietija, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Lenkija ir Lietuva nutarė susivienyti ir siekti trijų bendrų tikslų – išgelbėti Baltijos jūrą, suvienyti regioną ir padidinti jo gyventojų gerovę.

 

„Tikslas – išgelbėti jūrą, tiesiogiai susijęs su jos ekologine būkle. Baltijos jūros ekologinė būklė yra viso regiono rūpestis – tiek valstybės institucijų, tiek privataus sektoriaus, tiek ir visos visuomenės – kiekvieno jos gyventojo. Baltijos jūros regiono strategijoje įtvirtinta, kad regioniniu lygmeniu reikia pasiekti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę, tinkamai ir laiku įgyvendinti Helsinkio konvenciją ir jos veiksmų planą“, - sakė V. Mazuronis.

 

Ministro teigimu, natūralaus gamtinio išteklio išsaugojimas tampa vis aktualesniu regiono iššūkiu. Jis neabejoja, kad su panašiomis problemomis susiduria ir kiti regionai, turintys didelius vandens telkinius.

 

„Kai kalbame apie makroregioninių strategijų vystymąsi ir perspektyvas, ypatingą vaidmenį turime skirti darniam išteklių vartojimui. Tai aktualu tiek taršos prevencijos atžvilgiu, tiek atsinaujinančios energetikos, laivybos, turizmo ir kitų politikos sričių atžvilgiu“, - sako V. Mazuronis.

 

Politikas atkreipia dėmesį, kad dauguma į Baltijos jūrą patenkančių teršalų atiteka iš upių baseinų. Taigi, reikia skirti dėmesį upių švarinimui. Pavyzdžiui, Lietuvoje turime 4 upių baseinus, didžiausias jų – Nemuno baseinas, apimantis 72 proc. visos šalies teritorijos.

 

„Kuo daugiau teršalų sumažinsime upių vandenyse, tuo mažiau jų pateks į Baltijos jūrą“, - sakė ministras.

 

Lietuvos pasiekimai vertinami kaip labai geri

 

Mažinant teršalų kiekį upių vandenyse Lietuva pasiekė labai gerų rezultatų, sako V. Mazuronis ir pateikia pavyzdį. Paskutinėje Europos Komisijos išleistoje ataskaitoje nurodyta, kad Lietuva yra viena iš keturių ES valstybių, geriausiai tvarkančių nuotekas.

 

Seimo narys, Žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys, taip pat dalyvavęs renginyje, sutiko, kad Baltijos jūros išgelbėjimas yra svarbus uždavinys, tačiau uždavė retorinį klausimą, ar mes tikrai padarėme pakankamai ją gelbėdami? Ką galime padaryti daugiau?

 

L. Balsio siūlymas – pirma, reikėtų įtikinti ūkininkus, kad trąšų nenaudojimas jiems gali būti naudingas, antra - daugiau ir atviriau bendrauti su kitomis šalimis, kurios teršia Baltijos jūrą ir iki šiol nėra pasirašiusios Helsinkio konvencijos. Viena tokių šalių yra Rusija.

 

V.Mazuronis, atsakydamas į tokį kolegos pasvarstymą, pateikė dar vieną tyrimą, atliktą 2012 m.

„Lietuva atliko pirminį Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą. Pagal jį Baltijos jūros būklė yra gera pagal šiuos kriterijus – komerciniams tikslams naudojamus žuvų išteklius, teršalų kiekį maistui skirtoje žuvyje, teršalų koncentracijas jūros aplinkoje. Tačiau neabejotinai yra klausimų, kuriuos reikia žymiai efektyviau ir intensyviau spręsti. Prie tokių klausimų reikėtų priskirti lakiųjų organinių junginių mažinimą, biologinę įvairovę, eutrofikaciją, povandeninį triukšmą, jūros šiukšles, invazines rūšis ir kitus klausimus. Yra padaryti žingsniai šia linkme, tačiau daryti daugiau tikrai reikia“, - sakė V. Mazuronis.

 

Trūksta vieno žingsnio

 

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas priminė, kad vienas svarbus uždavinys Lietuvoje vis dar yra neįgyvendintas. Kol Latvija ir Estija jau yra ratifikavusi Baltijos jūros regiono strategijos konvencijos antrąją dalį, Lietuva dar to nėra padariusi.

 

„Praeitą savaitę mes du kartus bandėme įtraukti į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę šitą projektą, bet niekaip nepavyko. Žemdirbiai turi baimių, kad nebebus galima tręšti dirvų, kad juos ištiks vos ne katastrofa, tai yra labai klaidingas požiūris. Tikiuosi, kad netrukus Seimo nariai apsispręs ir padarysime šitą žingsnį“, - sakė A. Salamakinas.

 

Jis teigė, kad mūsų kaimynų estų ir latvių ūkininkai po šios konvencijos ratifikavimo nenukentėjo, taigi taip neturėtų nutikti ir Lietuvos ūkininkams.

 


http://grynas.delfi.lt/archive/print.php?id=63374084#ixzz2lwLEpBg3,  Rūtos Levickaitės str.

 

Nuotrauka
Kaip mus veikia elektros prietaisai?(18)
Mobilusis telefonas žmogaus organizmui turi didžiausią poveikį. Specialistai pataria, kaip galima sumažinti mus supančių prietaisų keliamą riziką sveikatai.Plačiau...
Nuotrauka
Kremuose slepiasi vėžys?(0)
Kosmetikos rinkimasis – tai loterija. Juk visiškai ištirta (įskaitant ilgalaikį poveikį žmogui ir aplinkai) tik 11 proc. medžiagų!Plačiau...
Nuotrauka
Antra grėsmė po terorizmo – tai, kuo ūkininkai šeria savo gyvulius(3769)
JAV tyrimas parodė, kad apie 30 antibiotikų rūšių, naudojamų gyvuliams šerti, paskatino bakterijų atsparumą. Kone du trečdaliai tirtų medikamentų, esančių gyvulių pašare, galėjo sumažinti ir žmogaus organizmo imunitetą.Plačiau...
Nuotrauka
Visa tiesa apie taupiųjų lempučių žalą(18)
Rinkoje galutinai įsitvirtinant elektrą taupančioms lemputėms, netyla kalbos apie jų keliamus pavojus sveikatai. Į kokius parametrus ant pakuotės atkreipti dėmesį, kad pasirinktume saugią ir ekonomišką lemputę?Plačiau...
Nuotrauka
Gyvenimas tarp elektromagnetinių bangų: kaip mus veikia elektros prietaisai?(54)
Namuose ir darbe kasdien leidžiame ilgas valandas šalia daugybės elektros prietaisų. Pavyzdžiui, mobilusis telefonas žmogaus organizmui turi didžiausią poveikį. Specialistai pataria, kaip galima sumažinti mus supančių prietaisų keliamą riziką sveikatai.Plačiau...
Nuotrauka
NEPATOGI TIESA APIE ELEKTROS PRIETAISUS(17)
Neseniai pasaulį sukrėtė tyrimas, dviem mobiliaisiais telefonais mokslininkai išvirė kiaušinį. Pasirodė ir pavienių tyrimų apie buitinių prietaisų skleidžiamų elektromagnetinių laukų žalą.Plačiau...
Nuotrauka
Tamsioji ekologiškos kosmetikos pusė – ką slepia gamintojai(0)
Ekologiška kosmetika pastaruoju metu susižavi ne vienas šalies gyventojas – visi mes norime saugoti gamtą, ir žodis „ekologija“ lengvai paliečia daugelio mūsų sąmonę. Bet posakis „gerais norais ir pragaras grįstas“ egzistuoja ne veltui.Plačiau...
Nuotrauka
Lietuvoje didėja oro užterštumas vėžį sukeliančiu teršalu(33)
Lietuvoje pernai Vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija neviršijo leidžiamos normos. Tačiau kai kuriose urbanizuotose vietovėse ji didėja.Plačiau...
Nuotrauka
Drąsiai valgyti bet kokias daržoves pavojinga – tai gali būti toksiškiausias maistas(33)
Nors dedamos didžiulės pastangos, kad visuomenė būtų sveikesnė, raginama valgyti sveikesnį maistą, mes, deja, daromės vis nesveikesni.Plačiau...
Nuotrauka
Trąšos, kurios pažeidžia smegenis negrįžtamai(0)
Po tyrimo, parodžiusio, kad chemikalas DDT gali sukelti Alzheimerio ligą, šią savaitę atlikti tyrimai rodo, kad pesticidai didina Parkinsono ligos grėsmę.Plačiau...
Nuotrauka
Tefloninės keptuvės skleidžia toksines dujas(17)
Šį kartą apie dar vieną turbūt kiekvienoje virtuvėje randamą daiktą - teflonines keptuves ir kitus teflono turinčius produktus.Plačiau...
Nuotrauka
Uždraudė pardavinėti neužšąlančius stiklų valiklius(0)
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno skyr. išsiaiškino, kad Lietuvoje parduodami dviejų rūšių stiklų valikliai yra pavojingi produktai ir uždraudė juos tiekti į rinką.Plačiau...
Nuotrauka
Gyvūnų uoslė: užuodžia ne tik vėžio ląsteles, bet ir skirtingas jo rūšis(0)
Tarptautinį projektą vykdžiusiai mokslininkų komandai, vadovaujamai neurobiologijos ir zoologijos prof. Giovanni Galizia, pavyko pirmą kartą pademonstruoti vaisinių muselių gebėjimą atskirti vėžines ląsteles nuo sveikų ląstelių, naudojantis uoslės organaiPlačiau...
Nuotrauka
Kiaulių maras: kas nutiktų suvalgius užkrėstos mėsos?(24)
Pasirodžius informacijai, kad afrikinis kiaulių maras, jau keletą mėnesių mums grūmojęs iš kaimyninės Baltarusijos, jau Lietuvoje, susijaudino ne tik kiaulių augintojai, bet ir kiaulienos mėgėjai.Plačiau...
Nuotrauka
Bičių trūkumas Europoje kelia grėsmę intensyvesniam biokuro naudojimui(0)
Kaip praneša BBC, Redingo universitete, Anglijoje, atliktas tyrimas rodo, kad kai kuriose Europos valstybėse trūksta bičių ir dėl to labai kenčia žemės ūkio kultūros. Ypač bičių trūkumą jaučia Britanija, kur bičių net ketvirtadaliu mažiau nei būtina. PrasPlačiau...
Saugiai perdirbti taupiąsias lemputes skatina ant banginio plaukiantis pingvinas(12)
Šokoladų sudėtyje – ir nepažymėti GMO?(0)
 
DIENOS SENTENCIJA
. Žmogus, kuris sako, kad to padaryti neįmanoma - neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro.
Kinų išminčiai sako

 

 

Kartodami AFIRMACIJĄ - gydantį teiginį, pašalinsite ligos priežastį ir liga pasitrauks. Net jei netikite energetine žodžio galia, kartokite teiginį daugybę kartų ir pamatysite, kaip viskas ims keistis.

 

ENERGETINĖ ŽODŽIO GALIA – LABAI STIPRI.  

 

LIGA: Depresija.

 

LIGOS PRIEŽASTIS: Dažnas pyktis. Beviltiškumo jausmas.

 

GYDANTIS TEIGINYS: Myliu save. Esu ramus. Pats kuriu savo gyvenimą. Manęs neliečia kitų žmonių trūkumai ir baimės.

Jūsų reklama ČIA