2018 spalio 16 d., antradienis
/
Rašykite mums čia: Email
arba pasveikpats@gmail.com
Facebook
Twitter
rss
http://www.smshostingas.lt/?utm_source=pasveikpats&utm_campaign=300x300&utm_medium=300x300
Aliejus aliejui nelygu. Kokį pasirinkti?
Aliejus aliejui nelygu. Kokį pasirinkti?
Daugelis žinome, kad šalto spaudimo aliejai yra rekomenduojami kaip naudingiausi mūsų organizmui. Jie ne tik vadinami geriausiu maistu, bet ir mūsų organizmo vaistu.
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
VISOS LIGOS. Natūralūs gydymo būdai ČIA...
 

Etnografė D.Vaitkevičienė: „Gydomieji užkalbėjimai ir magija - neatskiriama mūsų protėvių gyvenimo dalis“(0)

Nuotrauka
Besileidžiant saulei senyva moteris devyniskart šnabžda: „Ėjo Jėzus Kristus, nešėsi tris rožes, vienai sudegti, vienai nukristi, trečiai sudžiūti“. Ji nekvėpuoja – taip stiprina dvasią savo burnoje, kad išgydytų odos ligą – rožę. Užkalbėjimo formulę kadai

 Daug šimtmečių moterys kaime taip gydydavo įvairiausias ligas. Dabar ji tęsia tradiciją. Pinigų užkalbėtoja neprašo – magiška galia yra Dievo dovana, už kurios naudojimą negalima reikalauti atlygio.

Vieni neabejoja, kad užkalbėtojai geriau nei universitetus baigę medikai gydo sunkiausias ligas. Kiti mano, jog užkalbėjimais tiki tik neišprusę žmonės – juk to paaiškinti moksliškai neįmanoma. Knygą „Lietuvių užkalbėjimai: gydymo formulės“ parašiusi Daiva Vaitkevičienė į magiją žvelgia folkloristės žvilgsniu. Leidinyje – daugiau kaip 1700 užkalbėjimų tekstų, užrašytų Lietuvoje nuo 1559 iki 2007 metų. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkei įdomu tyrinėti tikėjimo pasakojimus: „Kas kitam žmogui yra tikra, tą ir priimi už tikra. Priimi kaip tų žmonių realybę“.

– Kaip ir kodėl susidomėjote lietuvių užkalbėjimais?

– Niekada negalvojau, kad tyrinėsiu užkalbėjimus. Mano pagrindinė domėjimosi sritis yra baltų mitologija. Užkalbėjimuose mitologijos šiek tiek yra, bet nedaug, juose vyrauja magija. O magija manęs anksčiau visai netraukė

Su užkalbėjimais susidūriau prieš vienuolika metų. Visai atsitiktinai man pasiūlė imtis projekto – išleisti seną užkalbėjimų rinkinį – 1929– aisiais vokiškai išleistą suomių profesoriaus Viljo Johanneso Mansikkos lietuviškų užkalbėjimų knygą. Tas rinkinys tapo bibliografine retenybe. Sumanymas buvo jį tiesiog perleisti. Tačiau pradėjusi dirbti greitai supratau, kad tuo reikia užsiimti iš esmės.

Kai folkloristas pradeda dirbti su kokia nors medžiaga, pati medžiaga jį įtraukia. Nieko negali padaryti – tampa įvairiapusiškai įdomu. Mes dirbame su tipologijomis – jei randi keletą panašių tekstų, juos dėlioji lyg į savotišką žemėlapį.

Randi vieną tekstą Švenčionyse, analogišką – Marijampolėje, gali prieiti išvados, kad tai buvo visoje Lietuvoje paplitęs tekstas arba migruodami gyventojai nunešė tą tekstą į kitą šalies kraštą.

Dar yra ir tarptautiniai kontekstai. Matai, kaip visoje Europoje žinomas užkalbėjimų siužetas išreikštas Lietuvoje, kuo skiriasi lietuviški variantai. Daugybė dalykų, kurie įtraukia mokslininką. Bet tuo pačiu ir užkalbėjimų turinys tave verčia galvoti – o kas yra ta magija?

– Kaip sau atsakėte į tą klausimą – kas yra magija? Kaip magiją galima paaiškinti moksliškai – galbūt ji pagrįsta įtaiga kitiems ir sau?

– Į tokį klausimą sunku atsakyti, nes magija yra sritis, kurie remiasi tikėjimu. Lygiai to paties būtų galima klausti apie religiją - jei žmogus melsdamasis išgyvena tam tikrus sakralinius jausmus, tai yra saviįtaiga ar ne? Žinome, kad tai veikia, bet niekas nežino veikimo principo.

Magija buvo neatskiriama mūsų protėvių gyvenimo dalis. Būtų primityvu sakyti, kad senovėje žmonės buvo kvaili. Jų pasaulėžiūra buvo kitokia. Jie įsivaizdavo, kad panašūs reiškiniai yra tarpusavyje susiję.

Magija – tai metaforiškas mąstymas. Skaitome poeziją ir nesistebime, kad „laša vyšnių raudoni lašai“. Vyšnia, raudonas lašas - tai tam tikras panašumas. Poeto sąmonėje šie dalykai yra susiję.

Taip ir liaudies tikėjimuose atitaikoma kokia nors magiška formulė, remiantis panašumo ar kitokiu maginiu principu. Pavyzdžiui, yra tokia liga dedervinė. Tas išbėrimas sukelia deginimo pojūtį, todėl dedervinę dar vadindavo ugnimi. Gydydavo skeldami nuo skiltuvo kibirkštį ir kalbėdami: „Ką skeli? Skeliu ugnį nuo burnos“. Vadovaujantis magine logika, ugnis nuo veido turi nukristi kaip kibirkštis nuo skiltuvo.

Buvo ligų, kurių, kaip žmonės tvirtina, kitokiais būdais pagydyti neįmanoma. Padėti gali tik užkalbėjimas arba kitoks maginis veiksmas.

– Nuo kokių ligų yra daugiausia užkalbėjimų?

– Daugiausia mano knygoje yra maginių formulių nuo gyvatės įkandimo – apie 320 tekstų.

Daug – apie 120 užkalbėjimų nuo rožės. Ir šiais laikais žmonės dėl rožės – infekcinio odos uždegimo kreipiasi į užkalbėtojus ir tikina, kad gydyti rožę užkalbėjimu pataria net kai kurie medikai. Tačiau anksčiau rožė reiškė ne tik odos ligą, bet ir kitas uždegimų rūšis. Manyta, kad rožių yra net 27 rūšys - tarp jų ir kaulų, ir smegenų rožės. Tipiškas lietuvių užkalbėjimas nuo rožės „Ėjo Jėzus, nešė tris rožes - vienai sudegti, vienai nukristi, o trečiai sudžiūti“ buvo plačiai žinomas visoje Europoje.

Drugys - taip pat paslaptinga, daugybę rūšių turinti liga. Tikrai aišku, kad drugiu vadinta maliarija, kuri Lietuvoje nebeužfiksuojama tik nuo 1956 metų. Buvo manoma, kad sergant drugiu ant žmogaus joja kažkokia būtybė, kai drugys jį purto. Štai viena drugio užkalbėjimo formulių „Iš viso yra 99 drugiai, atsiimkit juos nuo manęs!”

Daug yra užkalbėjimų „nuo blogų akių“. Kai kurių žmonių akys „blogos“ - kai jie nužvelgia gyvulius, augalus ar kūdikius, šie ima nykti. Gydoma užkalbėjimu arba maginiu veiksmu. Dzūkijoje paimdavo skudurėlį, suvilgydavo vaiko šlapimu ir patrindavo nužiūrėto kūdikio akis. Gydymui tikdavo ir per durų rankeną perpiltas vanduo, kuriuo taip pat būdavo plaunamos akys. Kartais „blogas akis” gydydavo mesdami druską į ugnį ir sakydami: „Kad jo akys išdegt (išrūkt)!“

Užkalbėtojai gydydavo ir kaltūną - grybelinę galvos odos ir plaukų ligą. Tais laikais sakydavo, kad susivėlusių į kaltūną plaukų negalima nukirpt žirklėmis, nes liga įsimes į vidų ir prasidės smegenų uždegimas.

– Ar yra žinomų užkalbėjimų nuo vėžio?

– Buvo užkalbamas gumbas - gali būti, kad tuo gumbu vadintas ir vėžys. Tačiau po tuo pavadinimu gali slėptis ir kitos ligos. Užkalbėjimų, kurie aiškiai būtų nuo vėžio, nežinome. Galbūt nebuvo tokio stipraus užkalbėjimo, kad galėtų įveikti tą ligą.

– Jūsų knygos tekstai suklasifikuoti ne pagal ligas, bet pagal formulėje atsispindinčias gydymo strategijas. Kuo skiriasi tos strategijos?

– Rengdama knygą ieškojau geriausio būdo suskirstyti tekstus. Galima buvo suformuoti antraštes pagal būdingą formulę ir sudėlioti abėcėliniu principu arba pagal ligas. Tačiau tas principas daugiau yra etnologinis, o ne folkloristinis – folkloristams pirmiausia įdomu, kuo vienas tekstas panašus į kitą.

Todėl išėjau iš tekstų srities į tokią pusiau gydomąją erdvę. Bandžiau suvokti, kaip pačioje formulėje formuluojama gydymo strategija. Taip man pavyko išskirti pagrindines struktūrines funkcijas, kurios sudaro užkalbėjimų pagrindą. Knygos skyrių pavadinimai – tai gydymo būdai, nusakantys, kas daroma su liga. Liga suvokiama tarsi gyva būtybė, žmogaus viduje sukelianti netvarką, todėl ją nuo ligonio galima atskirti, išvaryti kitur, sunaikinti, sugrąžinti atgal.

Tipinė atskyrimo formulė, sakoma įkandus gyvatei: „Akmuo be šaknų, papartis be žiedo, gyvatė be kramslo, žmogus be kandimo“. Tai reiškia, kad ligonis negali turėti ligos, kaip papartis nežydi, kaip akmuo neturi šaknų.

Ligą galima išvaryti į kitą erdvę – būdinga siųsti ten, kur šunys neloja ir gaidžiai negieda. Kartais liga naikinama – deginama, skandinama, džiovinama. Kartais pravardžiuojama, pvz.: „Tu š..., ne miežis“.

Ir gražiuoju prašoma, kad ligos sukėlėjas išeitų. Pavyzdžiui, gyvatei įkandus prašoma: „Pasiimk savo piktybę, duok man gėrybę“. Taip gyvatei grąžinami atgal jos nuodai.

Tarp įvairių užkalbėjimų rūšių teko išskirti skyrių „Išgelbėjimas“. Tuose tekstuose pasikliaujama dieviška galia. „Vienas padyvijo, trys atidyvijo, Dievas tėvas, Dievo sūnus, Dievo dvasia šventa“. Tokie „pasyvūs” užkalbėjimai (užkalbėtojas nekalba apie savo veiksmus, bet pasikliauja Šventenybe) daugiausia yra krikščioniškos kilmės.

– Tačiau juk dvasininkai neigia, kad magija ir krikščionybė turi ką nors bendro. Atvirkščiai – manoma, jog tai pavojinga, galima prišaukti piktąją dvasią.

– Toks yra mūsų dabartinis suvokimas, kad krikščionybė neturi nieko bendro su užkalbėjimais. Tačiau žinoma, kad viduramžiais užkalbėjimus daugiausia praktikuodavo vienuoliai, taip pat ir kunigai. Vakarų Europos seniausi užkalbėjimai ir gydymo būdai aprašyti būtent IX–XII a. vienuolių rankraščiuose. Tais laikais dvasininkai gydydavo ne tik sielos, bet ir kūno ligas.

Gydymas ir religija nuo seniausių laikų yra sinkretinė veikla. Maždaug XIII amžiuje Vakarų Europoje bažnyčios valdžia ėmė su jais kovoti. Išleisti Bažnyčios nurodymai, kuriais stengiamasi atsiriboti nuo užkalbėjimų, nuspręsta, kad užkalbėjimai nesuderinami su krikščionybe. Tačiau, nors ir uždrausti, užkalbėjimai toliau plito.

Užkalbėjimai tikrai yra senesni už krikščionybę. Krikščionių vienuoliai naudojo anksčiau žinomus dalykus, adaptavo lotyniškus senuosius užkalbėjimus. Seniausiuose krikščioniškuose tekstuose galima rasti romėnų dievų vardų - Jupiterį, Junoną, Neptūną. Jau vėliau buvo kuriami nauji tekstai.

– Kuo tie „krikščioniški“ užkalbėjimai skiriasi nuo maldų?

– Skiriasi keliais dalykais. Meldžiantis prašoma Dievo pagalbos, o užkalbėtojas pats turi sakralinę galią ir gali veikti ligą. Pavyzdžiui, toks populiarus užkalbėjimas nuo rožės: „Ėjo Kristus, nešėsi tris rožes. Viena - balta, viena - raudona, viena - mėlyna. Raudonai kristi, mėlynai pūti, baltai šiaip pražūti. Taip ir aš tau, liga, liepiu pražūti, čia nebūti“. Šis užkalbėjimas fiksuotas labai seniai - Prancūzijoje XV amžiuje. Greičiausiai tas teksto plito per viduramžišką miestų kultūrą, tik paskui persikėlė į kaimus.

Užkalbėtojas pats dalyvauja galios struktūroje. O Bažnyčioje asmeninės galios turėjimas prieinamas tik dvasininkams, kadangi santykis su Dievu yra tarpininkaujamas.

Ar Lietuvoje buvo užkalbama tarptautiniais magiškais žodžiais – pavyzdžiui „Abrakadabra“, „Sator“?

- Tai labai senos maginės formulės, kurių kilmė šiandien nebėra aiški, šie žodžiai skirtingai aiškinti romėnų, žydų, katalikų, stačiatikių religijose ir konfesijose. Formulės paskirtis skirtinguose kraštuose įvairuoja. Pavyzdžiui, Lietuvoje „Sator“ formulė daugiausia buvo vartojama pasiutligei užkalbėti, taip pat gaisrui užgesinti. Kitose šalyse buvo susiklosčiusios kitokios tradicijos.

Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šią užrašytą formulę nešiojosi nėščios moterys, Brazilijoje ji naudojama gyvatei įkandus ir saugantis raganavimo, Vokietijoje – tai nuo gaisro apsaugantis maginis ženklas.

„Abracadabra“ formulė ir jos variantai Lietuvoje užrašyti labai fragmentiškai, jos paskirtis analogiška, kaip ir „Sator“.

– Kaip žmonės tapdavo užkalbėtojais? Ar tai buvo slapta perduodama tradicija, ar užkalbėjimų būdavo galima išmokti ir iš knygų?

– Užkalbėjimų perdavimas gali būti uždaras ir atviras. Rytų Lietuvoje yra ypatingas Žižmų kaimas (šalia Dieveniškių), netoli pasienio su Baltarusija. Įdomu, kad beveik kiekviena to kaimo moteris moka užkalbėti. Tai – jų gyvenimo dalis, nieko ypatingo. Kodėl taip yra? Tame kaime nebuvo slaptos tradicijos. Kitur buvo tikima – jeigu pasakai užkalbėjimą kitam, tuomet jis praranda galią. Todėl jis perduodamas tik prieš mirtį ir tik vienam žmogui. Dieveniškių apylinkėse yra atvira tradicija ir galima formules „išduoti“ net folkloro užrašinėtojams.

Žižmuose viskas buvo suvokiama paprastai – jei reikia ką nors užkalbėti, tai ir užkalbi. Tačiau tai tėra buitinis lygmuo. Kai kurie žmonės specializavosi toje srityje ir galėdavo užkalbėti tai, ko kiti nepajėgdavo.

Užkalbėtojai, su kuriais man teko bendrauti, vienareikšmiškai sakė - labai svarbu, kad užkalbėjimo formulė būtų perduota. Viena moteris sakė, jog žino formulę, po motinos mirties rado ją parašytą, bet negali naudoti, nes ji nebuvo jai perduota.

Dažniausiai akcentuojami ne ypatingi žmogaus sugebėjimai, bet teisingas perdavimas. Perduodama šeimos vyresnėliui ar jaunėliui. Nėra aišku, ar perduodama buvo tik šeimoje - dažnai užkalbėtojai sako išmokę formulių iš mamos ar močiutės. Bet iš to negali suprasti, ar močiutei taip pat pasakė šeimos narys. Galima būdavo perduoti ir kitos šeimos vaikui, tačiau buvo svarbu, kad jis būtų vyriausiasis arba jauniausiasis. Yra atvejų, kai užkalbėtoju tapo ir antras pagal amžių vaikas, tačiau tai veikiau yra išimtis.

Labai svarbu ne tik sužinoti formulę, bet ir mokėti užkalbėjimo techniką. Tai - ir laiko, kada galima užkalbėti, parinkimas, ir tinkamas kvėpavimas užkalbėjimo metu.

– Kas buvo svarbu užkalbėjimo metu?

– Labai svarbu tinkamas laikas. Gali būti svarbi ir savaitės diena, ir mėnulio fazė, tačiau itin reikšminga saulės padėtis. Štai rožę galima užkalbėti tik anksti ryte, kai saulė dar netekėjusi, arba vakare, kai ką tik nusileidusi. Kai kurie užkalbėtojai laikosi dar griežtesnės taisyklės - užkalbama turi būti būtent kaip tik saulei tekant ar leidžiantis.

Lygiai taip pat svarbi erdvė - ar užkalbama viduje, ar lauke, ar pacientas turi būti šalia, ar užkalbėtojas apskritai turi pacientą būti matęs. Yra toks dalykas kaip „užkalbėjimas ant vėjo“ - paciento nėra, bet užkalbėtojas kalba įsivaizduodamas, kad jo galia sklinda oru, vėjas nuneša tą galią ligoniui ir jis pagyja.

Svarbūs yra užkalbant naudojami daiktai. Jei kankina odos liga, užkalbėtojas tepa kokiu nors tepalu - sviestu, taukais, medumi ar barsto miltais. Dažnai naudojamas vanduo, kuriuo ligonis apšlakstomas arba jam duoda to vandens išgerti. Gali būti užkalbamas siūlas, užmazgiojamas mazgeliais ir aprišamas ant skaudamos vietos.

Formulę užkalbėtojas turi kartoti nekvėpuodamas – „nepermainant dvasės“. Kuo daugiau kartų kartojama, tuo didesnė gydomoji galia. Kartais privalu pasakyti devynis kartus, kartais tiesiog sakoma - tiek, kiek gali. Klysta tie, kurie įsivaizduoja garsiai tariamus užkalbėjimo žodžius - kadangi neatsikvepiama, žodžiai šnabždami labai tyliai.

– Kodėl magiški žodžiai tarti neatsikvepiant?

– Taip kaupiama galia. Jei užkalbėtojas įkvėptų ir iškvėptų, „dvasia“ (kvapas) būtų išpūsta. O kalbėdamas daug kartų ir nekvėpuodamas jis stiprina „dvasią“ savo burnoje. Vietoj „kvėpuoti“ anksčiau sakydavo „dvėsuoti“ - akivaizdus ryšys su žodžiu „dvasia“.

Kai oras pagaliau išpučiamas, kartu išpučiama ir visa sukaupta gydomoji galia.

Užkalbėjimai vykdavo ir tam tikromis sesijomis: pavyzdžiui, devyniskart kalbama, išpučiama, tada vėl įkvepiama, vėl devyniskart kalbama.

– O pats užkalbėtojas galėdavo sau ligą pasigydyti?

– Vieni mano vienaip, kiti - kitaip. Kai to klausinėjau, kai kurie net stebėjosi, kad mums kyla toks klausimas - žinoma, pasigydyti galima.

– Kaip užkalbėjimai susiję su juodąja magija?

– Užkalbėtojai ir kerėtojai - visiškai skirtingos žmonių grupės. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Didžiosios Britanijos tyrinėtojai pastebėjo, kad tokie žmonės griežtai specializuojasi – tie, kurie užsiima juodąja magija, reikalauja už paslaugas atlygio, o tie, kurie užkalba, neima atlyginimo ir laiko užkalbėjimo praktiką sakralia veikla.

Gydymo formulė suprasta kaip Dievo dovana, todėl ir už jos naudojimą atlygio negalima reikalauti, nebent galima priimti pinigus, kad vėliau nuneštum į bažnyčią ir paaukotum.

Tradicinėje uždaroje kaimo bendruomenėje visi žinojo, ką daro vienas ar kitas žmogus. Todėl pavojaus supainioti užkalbėtojus ir burtininkus nebuvo. O štai dabar užkalbėtojų ieškantieji per skelbimus laikraščiuose ar internete nežinia pas ką gali patekti...

Labai retas atvejis, kad žmogus naudotų juodosios magijos formulę ir ją išduotų folkloro užrašinėtojams. Yra užrašytų pasakojimų apie juodosios magijos veiksmus. Pavyzdžiui, Pietryčių Lietuvoje vadinamasis „užulaužimas“. Rugių lauke paima ir užlaužia augančią rugių saują ir ją prispaudžia akmeniu prie žemės, o jei pjovėjas pjaudamas to nepastebi, tai jam nutinka, kas blogo linkėta.

– Jūsų knyga – tik apie gydomuosius užkalbėjimus. Tačiau ar užkalbėjimai nebuvo šnabždami, siekiant meilės, pinigų?

– Kitokių užkalbėjimų yra, bet jų į knygą neįtraukiau, nes tų tekstų gerokai mažiau. Iš pirmo žvilgsnio tikrai atrodo, kad Lietuvoje dominuoja gydomieji užkalbėjimai. Tačiau taip yra todėl kad medžiaga labai išsklidusi. Dabar kaupiu kitų rūšių užkalbėjimus – susijusius su meile, sėkme, derliumi, gamtos stichijomis (lietumi, perkūnija).

Kitos rūšies užkalbėjimai kartais net nesuvokiami kaip užkalbėjimai. Tai gali būti ritualo dalis - pavyzdžiui, sodinant kopūstus dėti akmenį ir tarti „Aukit, kopūstėliai, kaip tas akmuo“. Ttai akivaizdi užkalbėjimo formulė.

Kadaise buvo vartojamos ir nuo vagių apsaugančios formulės („vagies pririšimas“) - jei vagis pavogs užkalbėtą daiktą, negalės pajudėti iš vietos, kol užkalbėtojas jo „neatleis“.

– Knygoje galima rasti jaunam mėnuliui skirtų maldelių. Ar tai – irgi užkalbėjimai?

– Ne. Tas maldeles į knygą apie gydomuosius užkalbėjimus įtraukiau dėl to, jog jomis prašoma sėkmės ir sveikatos. Pamatęs jaunatį, žmogus sveikina mėnulį: „Jaunas mėnesėli, dangaus karalėli, tau pilną ratą – man sveikatą, tau ant dangaus karaliauti, man žemėje ponauti“. Suprantama, kad mėnulio pasveikinimas lems sveikatą ir sėkmę visą mėnulio ciklą. Tačiau kartais prašoma ir konkrečių dalykų, pavyzdžiui: „Duok man dėl panų dalią“.

– Kaip jūs, gyvendama pasaulyje, kur toks svarbus yra mokslinis pažinimas, vertinate užkalbėjimus?

– Kas kitam žmogui yra tikra, tą ir priimi už tikra. Nesvarstai – nėra reikalo galvoti, tai yra tikra ar ne. Priimi kaip tų žmonių realybę.

Žmonės pasakoja – kad karvės bloga akimi nenužiūrėtų, reikia jai ant rago užrišti raudoną skepetėlę arba raudoną siūlą. Istorijos, kaip dėl nužiūrėjimo karvė susirgo, tiems žmonėms yra realios. Ir kaip tu gali klausti žmogaus, ar jis tikrai tuo tiki, jeigu jis pasakoja, kad jam pačiam taip atsitiko?

Kita vertus, ir tradicinės mitologinės sakmės yra tokios. Pavyzdžiui, sakmės apie laumes, porinančios apie tai, kaip žmogus vakare pamato laumes, su jomis sveikinasi. Tokie pasakojimai remiasi asmenine patirtimi, ir nesvarbu, kad ta patirtis yra bičiulio, kaimyno ar giminaičio, – tai pateikėjų priimama kaip teisinga informacija. Tai yra tikėjimo pasakojimai.

Mūsų, folkloristų duona, yra tikėjimo pasakojimų tyrinėjimas. Ir mums svarbu, kokia yra tų žmonių realybė. O ar tai yra tikra, mes neturim teisės kelti klausimo. Niekas ir negali atsakyti, kiek tai yra tikra. Jei paskaitytume sovietmečio rašinius apie užkalbėjimus ar magiją, juokinga, kaip primityviai paneigiama, kad to nėra. Šių dalykų niekas negali nei argumentuotai patvirtinti, nei paneigti.

Kai žmogus pasakoja istoriją, nežinome, ar jam tai tikrai atsitiko. Tas žmogus įsitikinęs, kad jam taip tikrai atsitiko. Mes matome, kad ta istorija tautosakinė. Ir tada jau kyla klausimas – galbūt tiesiog žmonės tikrovę priima pagal tam tikrus folklorinius modelius. Jei daug kartų girdėsi pasakojimą, kaip einant pro kapines iškyla baltas vaiduoklis, o paskui eisi pro kapines, tu įkliūsi į tos istorijos rėmus – tau atsitiks taip, kaip tu girdėjai pasakojant. Žmogus patiria tai, ką jis žino, kad gali patirti.

 

 

Šaltinis:   http://m.lrytas.lt/naujiena.asp?id=12678050431266447157#.UzLE7k2KBjo

Nuotrauka
Kaip gydyti žvakės liepsna(0)
Ugnis – vienintelė Žemėje, pykčio nepaveikta gamtos stichija. Ugnis ne tik pati apsivalo,apvalo kitus, bet taip pat ir gydo.Plačiau...
Nuotrauka
Garsiausioji Rusijos ekstrasensė Džuna(0)
Džuna Davitašvili gydė visus, bet sūnaus ir savęs išgydyti nepajėgė ir nenorėjo...Plačiau...
Nuotrauka
Fengšui ir sveikata(0)
Fengšui siejamas su nematomomis Visatos jėgomis, kurios daro įtaką žmogaus gyvenimui: sėkmei, meilei ir, žinoma, sveikatai.Plačiau...
Nuotrauka
Kaip gydo žvakės liepsna(0)
Ugnis – vienintelė Žemėje, pykčio nepaveikta gamtos stichija. Ji ne tik pati apsivalo, bet ir išvalo visus sutvėrimus, o taip pat ir žmogų. Todėl visose šventose vietose dega ugnis, bažnyčioje gi žavkes keičia imitacija – deganti lempa ,,ugnis“.Plačiau...
Nuotrauka
Runos - pasitikėjimas Gamtos Galia(0)
Mes įpratę dalinti laiką į praeitį-dabartį-ateitį. Tačiau giliausiuose mūsų sąmonės (pasąmonės) lygmenyse tarp jų nėra skirtumo, jie labai suartėja ir net susilieja. Runos yra tas kelias ir tie ženklai, kurie mums padeda skaityti Gamtos Išminties Knygą.Plačiau...
Nuotrauka
Ragana – apšmeižta deivė(0)
Raganė – RA (saulė), saulės energija, GANĖ, kitaip valdė.Plačiau...
Nuotrauka
Dovanotas užkalbėjimų paslaptis laiko po devyniais užraktais(0)
65 metų panevėžietė Valė Taurinienė kratosi užkalbėtojos vardo, tačiau žino senuosius žodžius ir maldas, kuriuos šnabždant būdavo bandoma išgydyti rožę ir kitas ligas.Plačiau...
Nuotrauka
Dovanotas užkalbėjimų paslaptis laiko po devyniais užraktais(0)
65 metų panevėžietė Valė Taurinienė kratosi užkalbėtojos vardo, tačiau žino senuosius žodžius ir maldas, kuriuos šnabždant būdavo bandoma išgydyti rožę ir kitas ligas.Plačiau...
Nuotrauka
Molėtų žiniuonis - ponas Bitneris(0)
Pažįstama vilnietė pasakojo, kaip Bitneris išgydė jos skaudančias kojas kaulažolėmis. Ir visais kitais atvejais kreipiasi į jį lyg greitąją pagalbą.Plačiau...
Nuotrauka
Užkalbėjimai ir žodžių poveikis(64)
Užkalbėjimai - tai viena seniausių magijos priemonių, kurios tikslas žodžiais ( kurie dažniausiai lydimi tam tikro veiksmo) paveikti aplinką, išgydyti ligas, išvengti nelaimių ir panašiai...Plačiau...
Nuotrauka
Ligų nustatymas su švytuokle(0)
Švytuoklė atsako į visus klausimus, kokius jai užduodate. Tereikia būti susikaupusiam ir tikėti ritualo prasmingumu. Švytuoklės atsakymai ne kas kitą, o energetiniai srautai išreikšti judesiu.Plačiau...
Nuotrauka
Feng shui ir sveikata(4)
Feng shui – labai senas kinų gyvenimo menas, siejamas su nematomomis visatos jėgomis, aiškinamas geros ir blogos energijos pokyčiais ir jos įtaka žmogui, jo materialinei sėkmei, meilei ir, žinoma, sveikatai.Plačiau...
Nuotrauka
Sveikatos horoskopas 2014 metams(3)
2014 metų kovo 21 dieną Mėnulis perduos valdžią Saturnui. Ši planeta gerai žinoma dėl itin sudėtingo ir kieto charakterio – tai reiškia, jog tiems, kurie Arklio metais pro pirštus žiūrės į savo sveikatą ir neskirs jai pakankamai dėmesio, gali tekti aiškinPlačiau...
Nuotrauka
Žinias užkalbėtojai perduodavo tik prieš savo mirtį(0)
Lietuvos liaudies kultūros centro specialistė, etnologė Rita Balkutė domėjosi senąja liaudies medicina Palangos bei Šventosios apylinkėse: ji rinko pasakojimus apie užkalbėjimus, magiją, gydymą gyvūnais bei žmones, įvaldžiusius šiuos gebėjimus.Plačiau...
Nuotrauka
Garsios žolininkės rekomendacija - ką kasdien įsidėti į lėkštę(0)
Žmogui geriausiai tinka gyventi ir maitintis kaip žvirbliui – 3 kilometrų spinduliu aplink savo gimtąją vietą, tvirtina žolininkė, medicinos žinovė Adelė Karaliūnaitė. Ji rekomendavo valgyti raugintus kopūstus bei pateikė patarimų, kaip saugotis nuo viruPlačiau...
Burtai, padėsiantys įveikti ligą(0)
Nostradamo ilgaamžiškumo receptai(0)
 
DIENOS SENTENCIJA
. Žmogus, kuris sako, kad to padaryti neįmanoma - neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro.
Kinų išminčiai sako

 

 

Kartodami AFIRMACIJĄ - gydantį teiginį, pašalinsite ligos priežastį ir liga pasitrauks. Net jei netikite energetine žodžio galia, kartokite teiginį daugybę kartų ir pamatysite, kaip viskas ims keistis.

 

ENERGETINĖ ŽODŽIO GALIA – LABAI STIPRI.  

 

LIGA: Depresija.

 

LIGOS PRIEŽASTIS: Dažnas pyktis. Beviltiškumo jausmas.

 

GYDANTIS TEIGINYS: Myliu save. Esu ramus. Pats kuriu savo gyvenimą. Manęs neliečia kitų žmonių trūkumai ir baimės.

Jūsų reklama ČIA