2018 lapkričio 13 d., antradienis
/
Rašykite mums čia: Email
arba pasveikpats@gmail.com
Facebook
Twitter
rss
http://www.smshostingas.lt/?utm_source=pasveikpats&utm_campaign=300x300&utm_medium=300x300
24 Mėnulio para - LOKYS (kalnas, falas)
24 Mėnulio para - LOKYS (kalnas, falas)
Sėkminga, įdomi, rimta, produktyvi diena. Šią dieną įžvalgos – tolimos ir teisingos. Atsiveria didelės, paslėptos vidinės jėgos, sąlygojančios sugriovimą to, kas pasenę, negyvybinga bei naujų pasaulių kūrimo pradžią.
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
  • ..
VISOS LIGOS. Natūralūs gydymo būdai ČIA...
 

Kokius sveikatos sutrikimus sukelia jodo trūkumas organizme(8)

Nuotrauka
Nepakankamas jodo kiekis organizme sukelia daug sutrikimų, žinomų kaip „jodo deficito sukelti sutrikimai“ – tai kretinizmas, pažeistos protinės bei reprodukcinės sveikatos funkcijos, atsilikęs fizinis vystymasis,struma.

PSO duomenimis, apie trečdalis pasaulio gyventojų, gyvenančių jodo deficito aplinkoje, kenčia nuo didesnių ar mažesnių jodo trūkumo nulemtų sveikatos sutrikimų, o 200–400 milijonų planetos gyventojų serga struma, apie 20 milijonų vaikų nustatyti galvos smegenų pažeidimai, sukelti jodo stygiaus jų motinų nėštumo metu.

 

Jodo trūkumas yra pripažinta visuomenės sveikatos problema visose šalyse. Nors jodo trūkumo sutrikimų atvejų skaičius pasaulyje sparčiai mažėja dėl valgomosios druskos jodavimo ir kitų prevencijos programų, tačiau viena šeštoji pasaulio populiacijos vis dar priklauso šio sutrikimo rizikos grupei.

 

Lietuva taip pat priskiriama endeminiam jodo deficito regionui, nes Lietuvos gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra. Tokių vietovių augaliniame ir gyvūniniame maiste jodo taip pat trūksta. Jodo stokos pavojus Lietuvoje įrodytas tyrimais. Nuo 1995 m. iki 2007 m. Lietuvoje buvo vykdoma tarptautinė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) remiama programa dėl skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos sutrikimais, paplitimo. Atliktų tyrimų duomenimis, tik 40 proc. ištirtų vaikų jodo koncentracija šlapime atitiko normą, t. y. jodo koncentracija g/dl. 46 proc. tirtų vaikų organizmemšlapime viršijo arba buvo lygi 10  pasireiškė maži ir vidutiniai jodo trūkumo sukelti sutrikimai. Rizikos g/dl, sudarė 11 proc.mgrupę, kurioje jodo koncentracija neviršijo 2  tiriamųjų.

 

Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų, kurio reikia gauti kasdien nedideliais kiekiais. Šis mikroelementas yra reikalingas normaliai skydliaukės veiklai užtikrinti, nes įeina į skydliaukės hormonų – tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) sudėtį. Minėti hormonai dalyvauja medžiagų apykaitoje, reguliuoja organizmo augimą, protinį ir fizinį vystymąsi.

 

Esant nedideliam jodo trūkumui organizme, žmogus greičiau pavargsta, darosi labai jautrus ir nervingas, sumažėja darbingumas. XX a. 9-ajame dešimtmetyje buvo įrodyta, kad net ir nedidelis jodo stygius organizme sukelia žymius psichikos pokyčius. Jodo deficitui didėjant, mažėja skydliaukės hormonų sekrecija ir įsijungia kompensavimo mechanizmas: posmegeninė liauka išskiria skydliaukės augimą stimuliuojantį hormoną, o tai lemia skydliaukės ląstelių dydžio ir skaičiaus didėjimą, susiformuoja gūžys (struma). Gūžys yra pavojingas tuo, kad labai išvešėjęs gali užspausti trachėją, stemplę, sukelti užkimimą bei pakenkti gerklų nervams.

 

1983 m. australų mokslininkas B. S. Hetzel pasiūlė terminą „jodo trūkumo sutrikimai“ ir apibrėžė šio mikroelemento trūkumo sukeltų sveikatos sutrikimų spektrą skirtingais gyvenimo laikotarpiais.

 

Didžiausią riziką kelia jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu, nes skydliaukės hormonai trijodtironinas (T3) ir ypač tiroksinas (T4) yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodas ypač svarbus nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo. Jei motinos organizme trūksta jodo, sumažėja skydliaukės hormonų, veikiančių vaisiaus neuranatominius smegenų vystymosi procesus, todėl sutrinka vaisiaus nervinės sistemos vystymasis. Labiausiai jautrus jodo trūkumui vaisius yra antrajame nėštumo trimestre.

 

Jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu gali lemti persileidimus, padidėjusį perinatalinį ir vaikų mirtingumą, protinį atsilikimą, kurčnebylumą, spazminę displegiją, žvairumą, kretinizmą. Kretinizmas yra vienas sunkiausių jodo trūkumo sukeltų sutrikimų, kuriam būdingi sunkūs fizinio vystymosi sutrikimai, ryškus protinis atsilikimas.

 

Gauti pakankamai jodo svarbu ne tik nėštumo metu. Būtina užtikrinti, kad jo netrūktų vaikams ir paaugliams, kurių smegenys ir nervų sistema toliau aktyviai vystosi. Jodo trūkumas suaugusiesiems, be strumos ir jos komplikacijų, gali sukelti hipotireozę, pažinimo funkcijos sutrikimus, protinius sutrikimus bei reprodukcinės sistemos sutrikimus.

 

Be jau išvardytų jodo trūkumo pasireiškimo formų, jodo trūkumas turi įtakos ir visuomenės intelektiniams gebėjimams. Mokslinių tyrimų, atliktų įvairiose šalyse, rezultatai rodo, kad jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių intelekto koeficientas yra 15–20 proc. žemesnis nei regionų, kur jodo netrūksta, gyventojų. Labiausiai jodo trūkumas veikia įvairaus amžiaus vaikų intelektinį išsivystymą – jiems prasčiau sekasi mokytis, sukoncentruoti dėmesį, todėl jodo trūkumas neigiamai veikia šalies ekonominį ir socialinį gyvenimą.

 

PSO rekomendacijos skelbia, kad suaugęs žmogus per parą turėtų gauti 150 μg (mikrogramų) jodo. Pagrindinis šio mikroelemento šaltinis yra maisto produktai – net 94 proc. reikiamo jodo kiekio žmogus gali gauti su maistu (58 proc. su gyvūninės, 32 proc. su augalinės kilmės produktais, 4 proc. su vandeniu). Į maisto produktus jodas patenka iš dirvožemio, tačiau jei dirvožemyje jodo nėra, jo nebus ir tokiame dirvožemyje išaugintuose maisto produktuose. Kaip minėta, Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl su Lietuvoje išaugintais maisto produktais reikiamo jodo kiekio negausime. Daugiausia jodo yra susikaupę jūrose ir vandenynuose, todėl jo galima gauti valgant jūros žuvis, jūros gėrybes, jūros kopūstus, žuvų taukus.

 

Vienas efektyviausių pasaulyje patikrintų būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme – kokybiškos joduotosios valgomosios druskos vartojimas. Daugiau nei 100 pasaulio šalių vyriausybių labai sėkmingai įgyvendina jodo trūkumo maiste likvidavimo programas, teisės aktais įteisindamos tarptautinės praktikos patvirtintas priemones: visapusišką joduotosios druskos vartojimo skatinimą, joduotų pašarų gyvuliams gamybą, papildytų jodu maisto produktų gamybą ir kt. Druską vartoja visi visuomenės sluoksniai, ji yra lengvai prieinama, be to, nėra brangi.

Atsižvelgiant į tai ir saugant gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl jodo trūkumo Lietuvos geografinėje teritorijoje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2005 m. patvirtino Lietuvos higienos normą HN 15:2005 „Maisto higiena“ (Žin., 2005, Nr. 110-4023; 2010, Nr. 142-7310), kurioje nurodyta, kad ,,Saugant gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvos Respublikos geografinėje teritorijoje esančio jodo trūkumo, mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose parduodama, o viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmonėse vartojama tik joduota valgomoji druska, turinti 20–40 mg/kg jodo. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose atskirų ligonių dietinio maisto gamybai pagal gydytojo nurodymą gali būti vartojama nejoduota valgomoji druska“. Taigi, Lietuvos gyventojai daugiausia vartoja tik joduotąją valgomąją druską.

 

Joduotąją druską reikia teisingai laikyti ir vartoti: jodas yra lakus elementas, kuris, druską laikant nesandariuose induose, išgaruoja, be to, jodo junginiai karštyje skyla, todėl geriausia joduotąja druska barstyti patiekalus juos jau pagaminus arba baigiant gaminti. Perkant joduotąją druską būtina atkreipti dėmesį į jodo koncentraciją druskoje (palankiausia yra 20–40 mg/kg), pagaminimo bei galiojimo datą, pakuotės sandarumą. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad suaugusiesiems valgomosios druskos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus per dieną, atkreipiant dėmesį į tai, kad druskos jau yra tokiuose produktuose kaip duona, sūris, mėsos gaminiai ir kt.

 

Svarbi jodo trūkumo sutrikimų prevencijos priemonė yra visuomenės švietimas apie tai, kokie negalavimai gali ištikti suaugusiuosius ir vaikus, nesirūpinančius tinkama mityba. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nėščiosioms – joms turi būti išsamiai paaiškinama jodo reikšmė jų ir būsimo vaikelio organizmui.

 

Jodo šaltiniai:

a) jūros produktai: dumbliai, žuvis, moliuskai;
b) maisto produktai: druska, vanduo, duona, mėsa, bulvės, svogūnai, kiaušiniai, pienas.

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus informacija

 

Nuotrauka
Magnis ramina, nuima spazmus(0)
Apdorotame maiste magnio yra nedaug. Kokius produktus rinktis?Plačiau...
Nuotrauka
Kokių vitaminų jums trūksta?(8401)
Dažniausiai mums trūksta tik vieno arba dviejų vitaminų. Kokių? Tai išduoda pats organizmas.Plačiau...
Nuotrauka
Kodėl svarbu žinoti mikroelementų kiekį organizme?(7312)
Svarbiausia tai, kad cheminiai elementai mūsų organizme nesintetinami, o gaunami su maistu, oru, per odą ir gleivinę.Plačiau...
Nuotrauka
3 požymiai, kad vartojate per daug baltymų(7073)
Maisto įmonės stengiasi įpiršti vartotojams kuo daugiau baltymų. Vidutiniam suaugusiam žmogui per dieną reikia gauti 0,8 g baltymų kiekvienam svorio kilogramui. Tai reiškia, kad vyrams maždaug reikėtų gauti 56 g, o moterims – 46 g baltymų per dieną.Plačiau...
Nuotrauka
Tiesa ir mitai apie vitaminus(0)
Vitaminai - smulkiamolekuliai organiniai junginiai, reikalingi gyviems organizmams gyvybinei būklei palaikyti, bet kurių pats organizmas pasigaminti (sintetinti) negali, todėl gauna su maistu.Plačiau...
Nuotrauka
Apie B12 kiek kitaip(1)
Anksčiau aplinkiniai dažnai klausdavo – iš kur nemėsėdžiai gauna geležies ar baltymų. Dabar gi pagrindinis klausimas keičiasi į ,,o kaip su B12?” Girdėjau, kad B12 sintetinamas žarnyne. Bet kiek šios žinios patikimos? Gilinamės.Plačiau...
Nuotrauka
Viskas apie vitaminą A. Kiekių lentelė maisto produktuose(0)
Trūkstant šio vitamino sutrinka regėjimas prieblandoje,neretu atveju išsivysto mažakraujystė, pablogėja odos būklė (pleiskanoja, išblykšta).Plačiau...
Nuotrauka
KAI ORGANIZME TRŪKSTA GELEŽIES(8)
Pavasarį ne vienas jaučiame silpnumą, o dėl žiemą persirgtų virusinių ligų ir vitaminų stokos dažnai susergame ir mažakraujyste, kitaip dar vadinama anemija. Gana dažnai mažakraujystę sukelia geležies stygius kraujyje.Plačiau...
Nuotrauka
Svarbu. Kai organizme trūksta JODO.(0)
Jodas-tai mikroelementas, kurio žmogui reikia nedaug-150 mikrogramų per parą. Visame žmogaus kūne yra 10-20 miligramų jodo, daugiausia – skydliakėje. Kai organizme trūksta jodo, išsivysto daugybė ligų.Plačiau...
Nuotrauka
Išsklaidytas mitas apie vitaminus(0)
28 mlrd. dolerių (70,32 mlrd. Lt) vertės vitaminų pramonei suduotas dar vienas skaudus smūgis – JAV pareigūnai patvirtino: nei vitaminas E, nei beta karotinas neapsaugo nei nuo širdies ligų, nei nuo vėžio.Plačiau...
Nuotrauka
Pagiriamasis žodis ŽUVŲ TAUKAMS(0)
Islandijos gyventojai gyvena bene ilgiausiai Europoje. Jie rečiau serga ir širdies- kraujagyslių ligomis. Islandų mityboje gausu jūros žuvies, kurioje daug Omega-3 riebalų rūgščių.Plačiau...
Nuotrauka
Vitaminai augaliniuose produktuose(0)
Pateikiame produktus, kuriuose yra didesnė tikimybė rasti didesnius tam tikros medžiagos kiekius. Tikslus vitaminų ir mineralų kiekis augaluose priklauso nuo dirvos, kurioje augalas augo, jo šviežumo, perdirbimo ir kitų veiksnių.Plačiau...
Nuotrauka
APIE VITAMINUS(0)
Problemų su vitaminais ir mikroelementais viso labo trys: jų visiškas nebuvimas, deficitas ir perteklius.Plačiau...
Nuotrauka
Ką reikia žinoti apie sočiąsias rūgštis(0)
Žmogui būtina su maistu gauti dviejų rūšių nepakeičiamų riebiųjų rūgščių: omega-3 (alfa linolenas) ir omega-6 (linolis).Plačiau...
Nuotrauka
Kalcio turtingas maistas pailgina moterų gyvenimą(0)
Kalcio turtinga dieta – tiek šio mineralo turtingas maistas, tiek ir papildų vartojimas, gali pailginti moterų gyvenimo trukmę, rodo Kanadoje atliktas tyrimas.Plačiau...
Magnis(3275)
Kalis(0)
Kalcis(0)
Geležis(219)
Mineralai. Fosforas(0)
M i n e r a l a i. Cinkas(0)
Kokių vitaminų jums trūksta?(0)
Baltymai, riebalai bei angliavandeniai: kuo naudingi ir kur jų ieškoti?(3)
Apie magnį(0)
Maistinės medžiagos augaluose(0)
 
DIENOS SENTENCIJA
. Žmogus, kuris sako, kad to padaryti neįmanoma - neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro.
Kinų išminčiai sako

 

 

Kartodami AFIRMACIJĄ - gydantį teiginį, pašalinsite ligos priežastį ir liga pasitrauks. Net jei netikite energetine žodžio galia, kartokite teiginį daugybę kartų ir pamatysite, kaip viskas ims keistis.

 

ENERGETINĖ ŽODŽIO GALIA – LABAI STIPRI.  

 

LIGA: Depresija.

 

LIGOS PRIEŽASTIS: Dažnas pyktis. Beviltiškumo jausmas.

 

GYDANTIS TEIGINYS: Myliu save. Esu ramus. Pats kuriu savo gyvenimą. Manęs neliečia kitų žmonių trūkumai ir baimės.

Jūsų reklama ČIA