Žaliasis stebuklas – želmenų sultys(7027)

30 ml tokių sulčių yra tiek naudingų medžiagų, kiek  1 kg daržovių.

Apie kviečių želmenis

Kai virtuvėje ant palangės auginami želmenys (pavyzdžiui, kviečių) pasiekia 10–14 cm aukštį, juos galima nupjauti ir iš jų spausti intensyvios žalios spalvos sultis.

Kviečių želmenų sulčių naudos atradėjai Ann Wigmore ir Viktoras Kulvinskas (lietuvių kilmės amerikiečiai) jomis daug pacientų išgydė nuo sunkiausių ligų. Jose rasti penkios veikliųjų medžiagų grupės: penktadalį kviečių želmenų sulčių sudaro itin vertingi baltymai, jose gausu vitaminų, daug įvairių mineralinių medžiagų bei enzimų, dar yra žaliosios lapus spalvinančios medžiagos chlorofilo. Be to, kaip ir visuose augaluose, kviečių želmenyse yra įvairių biologiškai aktyvių medžiagų.

Mokslininkai antrina

Vitaminai ir mineralai mums gyvybiški būtini, o žalią spalvą kviečių želmenų sultims suteikia chlorofilas, kuris leidžia mums pasisemti grynosios saulės energijos.

Tačiau mokslininkai neskuba tvirtinti, kad nuo chlorofilo pagerėja žmogaus išskyrų kvapas. Užtat kito tyrimo rezultatai byloja, kad vienas chlorofilo medžiagų apykaitos produktas geba sutraukti kepenų vėžį skatinančių pelėsinių grybelių nuodingąsias medžiagas, taip prisidėdamas apsisaugant nuo šios vėžio rūšies. Tačiau chlorofilo želmenų sultyse nėra itin daug. Tiek pat jo rasime ir brokoliuose ar špinatuose.

Želmenų sultys teigiamai veikia ir širdies sveikatą. Tą pat būtų galima pasakyti ir apie vertinguosius kviečių želmenų sultyse esančius baltymus, vitaminus bei mineralines medžiagas.

Vertingiau už papildus

Želmenų sultyse yra ir enzimų. Jie skatina virškinimą ir gaudo agresyvius laisvuosius radikalus bei organizme atlieka be galo daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Beje enzimai netenka aktyvumo termiškai apdoroti.

Tie, kurie mano, kad reikia papildyti savo mitybą kviečių želmenų sultimis, gali tai paprasčiausiai išmėginti, mat iki šiol nekonstatuota jokio nepageidautino šalutinio poveikio. Be to, galima ir patiekalus pabarstyti smulkiai sukapotais kviečių želmenimis, juolab kai kitokių žalumynų dar nedaug. Bet kuriuo atveju papildyti savo mitybą želmenimis ar jų sultimis – daug prasmingiau, nei gerti vitaminų ar kitokių papildų tabletes.

Daigai – skanu ir sveika

Pirkdami atvežtines salotas ir daržoves labiau sąžinę nuraminame, negu tikros naudos gauname. Todėl, jei nėra savo sodo derliaus,  pati geriausia alternatyva – daigai.

Daiginti galima praktiškai visas sėklas: javų grūdus – kviečius, rugius, avižas, grikius; ankštinius – lęšius, žirnius, pupeles, sojų pupeles, be to, saulėgrąžų, sezamų sėklas, ridikėlius ir kt. Visi jauni daigai praturtina valgiaraštį – tai sveika, skanu ir pigu.

Ypač vitaminingus daigelius išleidžia pupelės ir lęšiai – juose itin daug B2 ir E vitaminų, kurių su maistu gauname išties per mažai.

Salotos, padažas, sriuba – smulkinti daigeliai tinka visur. O užsiauginti tokio natūralus ir sveiko pagardo labai paprasta.

Sėklos turi būti ekologiškos, švarios, nepažeistos ir neapdorotos – su sveiku gemalu. O tada tereikia mirkyti. Suberti galima į plokščią plastikinį ar stiklinį indą. Tereikia nuo vieno iki trijų kartų per dieną perskalauti ir vėl užpilti švariu vandeniu, kad apsemtų – sėklos ar grūdai patys sudygs.

Patarimas nekantriesiems: ypač greit sudygsta kviečiai ir lęšiai, jų daigus galima valgyti jau po dviejų dienų.