Garsiausioji Rusijos ekstrasensė Džuna(3)

Džuna mirė pernai, užsukusi į vieną Maskvos parduotuvę nusipirkti duonos.

Neišgelbėjo sūnaus

Džuna vis dažniau skųsdavosi širdies skausmais, turėjo rimtų bėdų dėl kraujagyslių. Kraujas menkai cirkuliavo, jos rankos būdavo ledinės. Be to, gydytojai jai pripažino miego arterijos aterosklerozę ir nustatė, kad ekstrasensės organizmas visai nusidėvėjęs, matyt, energija, kurią ji išeikvodavo gydydama kitus, jau nebeatsikurdavo.

Tačiau pagrindinė jos mirties priežastis – prieš 10 metų žuvusio sūnaus mirtis. Tada, patekus vieninteliam sūnui į baisią avariją, Džuna, nepasitikėdama medikais, pati ėmėsi jį gydyti, bet sūnus neišgyveno. Motina mirė jau tada – kartu su savo sūnumi – nuo tos akimirkos galios ją apleido. Diena iš dienos ji alino save graužatimi ir nenoru kabintis į gyvenimą.

Ypatingos Džunos galios

Džuna privertė mokslininkus pripažinti, kad egzistuoja bioenergetika, atskleidė nepaprastas žmogaus galimybes. Jos nuopelnus pripažino dešimčių pasaulio šalių Mokslų akademijos. Tiesiog neįmanoma išvardyti, kokių mokslinių ir humanitarinių draugijų nare ji buvo ir kiek garbingų apdovanojimų turėjo.

Sovietų Sąjungoje greitai pasklido gandai apie Tbilisyje praktikuojančios alternatyviosios medicinos atstovės gebėjimus padėti sergantiems žmonėms.

Aukščiausiasis valdžios ešelonas įsakė TSRS MA radiotechnikos bei elektronikos institutui ištirti Džunos fenomeną. Kol Džuna dirbdavo su pacientais, mokslininkai sekdavo jų kūno reakcijas specialia aparatūra. Ši parodė, kad jau po 1–2 gydymo seanso minučių gydomam žmogui suaktyvėdavo kraujotaka toje kūno vietoje, kurioje buvo nesveikas organas. Tuo metu iš Džunos rankų sklisdavo trijų rūšių bangos: infraraudonojo spinduliavimo, superaukštojo dažnio ir kintamojo elektros dažnio (iki 10 hercų). Jų sąveika ir sukurdavo fizioterapinį gydomąjį efektą.

Visi Džunos rankų skleidžiamų bangų parametrai buvo kruopščiai išmatuoti ir užfiksuoti, jos fenomenas buvo pripažintas ir tuomet jai oficialiai leista gydyti žmones.

Visi pacientai jai buvo vienodi

Gydomąją Džunos rankų galią juto ir patys aukščiausi valdžios asmenys, ir eiliniai ligos iškankinti piliečiai. Ji gydė ir L. Brežnevą, ir J. Andropovą, ir B. Jelciną. Jos pacientais yra buvę Romos popiežius Jonas Paulius II ir garsūs pasaulio aktoriai. Dar žinoma, kad iš labai nesveikų žmonių ji neimdavo pinigų.

Jei Dievas duoda, duoda viską

Džuna sakė vaikystėje savo gebėjimų nesuvokusi – jie atsiskleidė tik metams bėgant. Vienąsyk ėjo į mokyklą su drauge, kurios rankas buvo gausiai nusėjusios karpos. Su užuojauta Džuna į jas pažvelgė ir prisilietė ranka –po kelių dienų karpos išnyko. Vėliau Tbilisyje Džunai pasisekė išgydyti vieną moterį nuo odos vėžio. Taip viskas ir prasidėjo.

Maskvoje ji garsėjo ne vien kaip gydytoja. Džuna rašydavo eiles, kurdavo apsakymus, tapydavo.

Jos gyvenimas aiškiai pasidalijo į dvi dalis: iki sūnaus mirties ir po jos. Džunos širdis neištvėrė šio praradimo.

Ją palaidojo greta sūnaus Vagankovo kapinėse. Ji turi netikrą brolį Vladimirą ir dukterėčią. Kaip bus padalytas jos palikimas, kol kas neaišku. Džunos namuose Maskvoje, Arbate – apie 500 paveikslų. Ji norėjo, kad šiame name būtų įrengtas muziejus.

Praėjusiais metais Rusijos televizijos pirmasis kanalas pradėjo filmuoti teleserialą apie Džunos gyvenimą. Pati bioenergetikė pritarė filmo apie save kūrimui. Ekranus jis turėtų pasiekti šiemet.

FAKTAI iš Džunos biografijos

• Džuna (tikrasis vardas – Jevgenija Juvaševa-Davitašvili) gimė 1949 m. liepos 22-ąją Krasnodaro krašto Urmijos kaime, emigranto iš Irano Sardiso Juvašo šeimoje.
• Baigė Rostovo medicinos technikumą ir buvo paskirta dirbti į Tbilisį. Ten susipažino su būsimuoju vyru Viktoru Davitašvili. Netrukus jiems gimė sūnus Vachtangas.
• Nuo 1980 m. gyveno ir dirbo Maskvoje.
• Kurį laiką buvo ištekėjusi už prodiuserio Igorio Matvijenkos.
• 1990 m. ji organizavo Tarptautinę alternatyviojo mokslo akademiją, o 1994 m. birželį penkeriems metams tapo išrinkta Atvirojo tarptautinio netradicinės medicinos universiteto Kolombo mieste prorektore.
• Turėjo TSRS socialistinio darbo didvyrės vardą, buvo apdovanota Tautų draugystės ordinu, JTO medaliu „Už taikos stiprinimą“, jai suteiktas medicininės tarnybos generolės pulkininkės vardas.