Šlapimo terapija – senovės mokslas, kurį žinojo ir plačiai taikė Rytuose ir Vakaruose.
Gydymą šlapimu ir stebuklingas šlapimo galias tyrinėjo ne vienas šiuolaikinio pasaulio mokslininkas ir alternatyvios medicinos šalininkas: D. Armstrongas, S. Mitčelas, E. Gurvičius, N. Semionova, G. Malachovas ir kiti. Prieš II-jį pasaulį karą Rusijoje net veikė institutas, kuris gilinosi į šlapimo poveikį, naudą žmogaus organizmui.
Tačiau kiekvienos civilizacijos žmonės nuo neatmenamų laikų žinojo nepaprastas šlapimo savybes. Indijoje Hindi tauta turi seną posakį: žmogus toks kietaširdis, jog atsisako nusišlapinti ant skaudančio piršto. Pamėginkite ir įsitikinsite – žaizdos dezinfekuojamos ir gija labai greitai.
Senovės keliautojai ar jūroje pasiklydę jūrininkai gerdavo šlapimą ne tik malšindami troškulį, bet ir apsisaugodami nuo įvairiausių ligų. Yra žinoma, kad Tibeto lamos geria šlapimą norėdami išsaugoti sveikatą ir ilgaamžiškumą (beje tai yra akivaizdu, juk šiuolaikinė vakarų medicina pas juos kelio nerado).
Europoje, dar prieš atsirandant antibiotikams, plaučių uždegimas buvo mirtina liga, tačiau žmonės jį išgydydavo gerdami šlapimą, darydami su juo kompresus. Kai atsirado antibiotikai, viskas tapo kur kas paprasčiau, bet ilgainiui paaiškėjo, kad lazda turi du galus. Sudėtingi cheminių vaistų deriniai ne tik gydo, bet ir alina, griauna mūsų organizmą. Todėl šiandien ne vienas žmogus vėl atsisuka į tai, ką Dievas ir gamta padovanojo žmogui, ir ką šis lengva ranka nurašė, kaip niekam tikusį ,,išradimą“.
Vakarų šalyse šlapimo terapija yra žinoma labai seniai. Pavyzdžiui prieš 300 m prancūzai stomatologai visas dantų ligas patardavo gydyti šlapimo kompresais ir vonelėmis – daug kartų per dieną skalauti dantis savu, o dar geriau mažo vaiko šlapimu.
1695 m. išleistoje knygoje ,,Angliškasis Saliamono gydytojas“, yra daug išsamių šlapimo savybių. Pvz., kad šlapimas yra vandeningoji kraujo dalis.
Kraujas teka į inkstus arterijomis, ten jo vandeningoji dalis atsiskiria ir tampa šlapimu. Šlapimas vėl patekęs į žmogaus organizmą turi atmintį, kas jame išsiderinę, nesveika. Todėl antrą kartą į jį patekęs atpažįsta savo kūną, pasiekia visas ligos pažeistas vietas ir jas gydo, be to ištirpdo kūne susidariusias nuodingas sankaupas, šlakus, užkerta kelia irti ir pūti medžiagoms. Geriant šlapimą išgydomas vėžys, inkstų, kepenų, tulžies pūslės ligos, vandenligė, gelta ir kt.