Kokias ligas pranašauja apgamas?(0)

Kas yra apgamas?

Vieni specialistai sako, kad apgamas rodo gemalo sklaidos trūkumą vystymosi metu. Kiti sako, kad tai pigmentinių ląstelių sankaupa, rodanti kažkurio vidinio organo sutrikimus.

Kokių būna apgamų?

Pagal paviršiaus pobūdį apgamai skirstomi į: lygius, gumbuotus, papilominius, karpinius, cerebrifrominius.

Pagal atsiradimo laiką: į įgimtus ir įgytus. Įgyti apgamai dažniausiai neišnyksta visą gyvenimą. Jų atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais. Įgytų apgamų daugėja iki 40 metų, vėliau ima mažėti.

Tačiau kiti specialistai sako, kad visi apgamai yra įgimti, tik ne visi iškarto matomi.

Kada reikėtų sunerimti?

Sunerimti reikėtų tada, jei apgamą niežti, skauda, jei jis kraujuoja ir aplink esanti oda yra sudirgusi. Taip pat – jei gana greitai kinta apgamo skersmuo: jis padidėja, pakeičia spalvą, kraštų kontūrus. Patiems nustatyti, kas atsitiko, gana sunku. Todėl būtina laiku kreiptis į gydytoją. Ištyrus nedidelį spuogelį ar rausvą dėmelę, gali pasirodyti, kad tai viena pavojingiausių – melanoma.

Kas gali pakenkti?

Visi žino, kad apgamams labai pavojinga saulė (beje, pavasarį ir ankstyvą vasarą ji yra pikčiausia).

Labiausiai apgamams pakenkti gali mechaninai dirgikliai: kai apgamo vieta yra trinama (tarkim, liemenėlės petnešėle), braižoma ar nukenčia nuo nudegimo. Taip pat apgamus veikia ir sintetika. Todėl reikėtų atidžiau rinktis drabužius. Prieš pirkdami išsiaiškinkite, kokios medžiagos juos sudaro. Bet labiausiai organizmui kenkia sintetinis maistas.

Melanoma paveldima

Apgamo būklė pradeda keistis tada, kai į jį įauga daugiau nei viena kraujagyslė. Kuo daugiau kraujagyslių, tuo greičiau apgamas keisis. Beje, jei šeimoje tėvas mirė nuo melanomos, didelė tikimybė, kad dukrai liga gali kirsti dar staigiau. Ir priešingai – moteris savo sūnui taip pat perduoda daug ūmesnį apgamą.

Kada apgamą reikia šalinti?

Tada, jeigu jis:

·       Kelia grėsmę sveikatai;

·       Trukdo buityje (apgamas yra toje vietoje, kurioje jį spaudžia diržas, liemenėlė);     

·       Atrodo neestetiškai (yra ant nosies galo, ausies, akies).

Karpa ar apgamas?

Karpa – tai virusas. Karpomis galime užsikrėsti visi. Jų atsiradimo priežastys įvairiausios.

Karpų gali atsirasti po paviršinio odos sluoksnio traumos, smarkiai nudegus saulėje, dėl neracionalios mitybos, streso, apsilankius viešuose baseinuose, pirtyse. Vaikams karpų atsiranda ,,padraugavus“ su katėmis, šunimis, pažaidus smėlio dėžėse.

Pagal karpos vietą galima spręsti ir apie jos atsiradimo priežastį. Karpų dažniausiai atsiranda, kai mūsų imuninė sistema susilpnėja. Jei žmogus turi daugiau nei tris karpas, būtina gydyti.

APGAMAS – VISŲ LIGŲ PRANAŠAS

Pagal apgamo buvimo vietą galima pasakyti apie daugelį žmogų kamuojančių ligų. Kiekvienas taškelis, dėmelė ar apgamas ant veido atskleidžia tam tikrą informaciją.

·       Jeigu žmogų vargina skrandžio opa, yra siūloma ją gydyti arba pašalinti atitinkamoje vietoje esantį apgamą.

·       Veido apgamai dažniausiai yra virškinamojo trakto funkcijų pokyčių ženklai.

·       Galvos plaukuotoje dalyje esantys apgamai rodo giminės psichines ir onkogenines ligas. Šie apgamai būna dviejų rūšių: riebaliniai ir pigmentiniai, arba rudieji. Jeigu apgamas yra kairėje galvos pusėje, galima sakyti, kad nuo šios ligos mirė kas nors iš tėvo pusės, dešinėje – iš motinos. Galima netgi pasakyti konkrečią ligą. Pavyzdžiui, pakaušio viršuje esantis apgamas reikštų gresiančią urogenitalinę ligą, šiek tiek žemiau – plaučių, o dar žemiau – skrandžio.

·       Jeigu apgamas yra tarp plaukų ir ausies, dažniausiai reiškia, kad žmogus serga tuberkulioze.

·       Jei apgamas yra prie antakių – kamuoja skrandžio skausmai.

Apgamas, strazdanos, pigmentinės dėmės

Kiekvienas atsiradęs apgamas leidžia diagnozuoti ligas, galimas per 5–25 metus. Pavyzdžiui, jei yra padidėjusi rizika susirgti skrandžio ligomis, tiesiog galima pakeisti mitybą, gyvenimo būdą.

Pagal pigmentinės dėmės vietą ir išvaizdą galima pasakyti net tai, kad žmogaus protėviai gyveno ne ten, kur turėjo gyventi (pvz., omenyje turima tremtis).

Na, o strazdanos – tai veido odos savisaugos požymis: ji patamsėja, nes nori apsisaugoti nuo saulės spindulių.