Vandens telkiniuose į mus prasiskverbia parazitai(0)

Kokios ligos tyko vandenyje?

 Dažniausiai per vandenį plinta pirmuonių sukeliamos ligos: vanduo gali būti užterštas kripto sporomis, šigelomis (bakterinės dizenterijos, paprastai pasireiškiančios itin dideliu viduriavimu, sukėlėjai), įvairiomis e. Coli atmainomis, salmonelėmis, liamblijomis.

Vandenyje taip pat gali būti labai nemalonius žarnyno infekcijos simptomus sukeliančio: novoviruso, hepatito A sukėlėjų, sunkiai diagnozuojamų kirmėlių ir jų kiaušinėlių.

Liamblijos– vienaląsčiai organizmai (pirmuonys). Patekę į organizmą, jie prisisiurbia prie dvylikapirštės ir plonųjų žarnų gleivinės.

Tūkstančiai liamblijų žaloja žarnų gleivinę, sutrikdo jos sekreciją, gebėjimą įsiurbti maisto medžiagas.

POŽYMIAI, KAD UŽSIKRĖTĖTE LIAMBLIJOMIS. Liga pasireiškia pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu, sieros kvapo raugėjimu, dujų kaupimusi žarnyne, sumažėjusiu apetitu. Ligonis netenka daug skysčių, jam krenta svoris. Ligos simptomai tęsiasi 5–7 dienas ir ilgiau. Vėliau pradeda skaudėti aplink bambą, o iš burnos ima sklisti nemalonus kvapas. Negydoma liga gali tęstis kelis mėnesius ar net kelis metus.

Kaip užsikrečiame?

Ligų sukėlėjų iš tiesų yra labai daug, tačiau jų į mūsų organizmą patenka palyginti  labai mažai. Keli gurkšniai vandens paprastai nesukelia ligos. Tačiau, jei tai vidurių šiltinės arba hepatito A sukėlėjai, tai užtenka gurkštelėti labai mažai vandens, kad ligą pradėtų vystytis.

Pro odą prasiskverbia lervutės

Kartais po maudynių ežeruose ar tvenkiniuose, kuriuose gyvena vandens paukščiai, išberia odą. Tai įvyksta dėl to, kad į žmogaus odą prasiskverbia vandens paukščių išskiriamos šistosomų (siurbikių) lervos – cerkarijos.

Suaugusios kirmėlės gyvena paukščių organizme.

Kai šių parazitų kiaušinėliai su paukščių išmatomis patenka į vandenį, iš jų išsirita lervos, kurios plaukioja vandenyje. Žmogus užsikrečia kontaktuodamas su vandeniu, kuriame yra cerkarijų.

Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia odos uždegimą. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, deginimas, odos niežulys, atsiranda bėrimai. Šie simptomai atsiranda praėjus 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų. Pakartotinai užsikrėtus, dermatitas būna labiau išreikštas (stiprus paraudimas su spuogeliais), gali išlikti 5–7 dienas.

Kai vanduo užterštas fekalijomis

Jeigu skelbiama, kad vandenyje padidėjęs žarnyno enterokokų ir lazdelių kiekis, tai reiškia, kad vanduo užterštas fekalijomis.

Jei šie mikroorganizmai patenka į burną, susirgęs žmogus pradeda vemti, viduriuoti, karščiuoti. Žmogus to niekada nesieja su maudynės, o mano, kad apsinuodijo. Be to šios ligos turi svyruojantį, slaptąjį periodą – apie savaitę ir ilgiau. Pavyzdžiui, užsikrėtus vidurių šiltine inkubacinis periodas gali trukti iki poros savaičių.

Vandenyje užsikrečiame ir kirmėlėmis

Vandenyje galima užsikrėsti ir kirmėlėmis, kadangi jų kiaušinėliai gali jame išsilaikyti labai ilgai. Lietuvoje toksokarų kiaušinėliai gali išsilaikyti net metus, askaridžių – net iki dvejų metų. Jei patenka nedidelis jų kiekis, organizmas gali ir susitvarkyti be pasekmių.

Kita vertus, kirminai vystosi ilgai – askaridės gali vystytis pusantro mėnesio. Be to, parazitiniai susirgimai nepasireiškia kokiais nors ryškiais simptomais. Tačiau ligonis gali pradėti viduriuoti, atsiranda bėrimai (lervos ar kirmėlės yra nemažos, jos alergizuoja organizmą), laikosi neaukšta temperatūra, pablogėja apetitas, kartais pykina, kyla virškinimo problemų. Jei sergama ilgiau, vystosi anemija, o taksoplazmozės atveju gali padidėti kaklo limfmazgiai.

Vanduo rieš valandą švarus, dabar – ne

Nors Lietuvos vandens telkiniai palyginti švarūs, visgi niekada negali būti tikras, kad taip bus visada ar tuo metu, kai lendame išsimaudyti.

Vanduo turi savybę pats biologiškai apsivalyti, todėl jei vanduo tiriamas dažnai, vieną valandą gali būti skelbiama, kad dėl mikrobiologinės taršos maudytis draudžiama, o po 2 valandų jau gali būti leidžiama.  Ir atvirkščiai. Jei žmonių maudosi labai daug, užterštumas didėja, vanduo valytis nespėja.

Maudymasis užterštame vandenyje ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms.

Po smarkių liūčių su lietumi į upių ir ežerų vandenį nuplaunamos paukščių ir gyvulių, namų augintinių ir pačių žmonių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, šiukšliadėžių turinys.

SVARBU. Maudantis svarbu negurkštelti ežero vandens, negalima plauti vaisių ir daržovių.